Šiame skyriuje mes svarstėme. Demokratijos prasmė ribota ir apibūdinančia prasme. Mes supratome demokratiją kaip valdžios formą. Šis demokratijos apibrėžimo būdas padeda mums nustatyti aiškų minimalių bruožų rinkinį, kurį turi turėti demokratija. Dažniausia demokratijos forma mūsų laikais yra reprezentacinė demokratija. Ankstesnėse klasėse jau perskaitėte apie tai. Šalyse, kurias mes vadiname demokratija, visi žmonės negali valdyti. Daugumai leidžiama priimti sprendimus visų žmonių vardu. Net dauguma jų tiesiogiai nenustato. Dauguma žmonių valdo
per jų išrinktus atstovus. Tai tampa būtina, nes:
• Šiuolaikinės demokratijos apima tokį daugybę žmonių, kad jiems fiziškai neįmanoma sėdėti kartu ir priimti kolektyvinį sprendimą.
• Net jei jie galėtų, pilietis neturi laiko, noro ar įgūdžių dalyvauti visuose sprendimuose.
Tai suteikia mums aiškų, bet minimalų demokratijos supratimą. Šis aiškumas padeda mums atskirti demokratijas nuo nedemokratijų. Bet tai neleidžia mums atskirti demokratijos ir geros demokratijos. Tai neleidžia mums pamatyti demokratijos veikimo už vyriausybės ribų. Tam turime kreiptis į platesnes demokratijos reikšmes.
Kartais mes naudojame demokratiją kitoms organizacijoms, išskyrus vyriausybę. Tiesiog perskaitykite šiuos teiginius:
• “Mes esame labai demokratinė šeima. Kai tik reikia priimti sprendimą, mes visi sėdime ir pasiekiame sutarimą. Mano nuomonė svarbi tiek, kiek mano tėvo.”
• “Nemėgstu mokytojų, kurie neleidžia mokiniams kalbėti ir užduoti klausimus klasėje. Norėčiau turėti mokytojus, turinčius demokratinį temperamentą.”
• “Vienas vadovas ir jo šeimos nariai nusprendžia viską šioje partijoje. Kaip jie gali kalbėti apie demokratiją?”
Šie žodžio demokratijos vartojimo būdai grįžta į pagrindinį sprendimų priėmimo būdo jausmą. Demokratinis sprendimas. apima konsultacijas su tų, kuriems tai daro įtaką tas sprendimas, sutikimą ir sutikimą. Tie, kurie nėra galingi, turi tą patį sakymą priimdami sprendimą kaip ir galingi. Tai gali būti taikoma vyriausybei, šeimai ar bet kuriai kitai organizacijai. Taigi demokratija taip pat yra principas, kurį galima pritaikyti bet kurioje gyvenimo srityje.
Kartais mes vartojame žodį. Demokratija ne apibūdinti esamą vyriausybę, bet sudaryti idealų standartą, kurio turi siekti visos demokratijos:
• „Tikroji demokratija ateis į šią šalį tik tada, kai niekas neliks alkanas miegoti“.
• “Demokratijoje kiekvienas pilietis turi sugebėti atlikti vienodą vaidmenį priimant sprendimus. Tam nereikia tik vienodos balsavimo teisės. Kiekvienas pilietis turi turėti lygią informaciją, pagrindinį išsilavinimą, lygius išteklius ir daug įsipareigojimų.”
Jei į šiuos idealus vertiname rimtai, tada nė viena pasaulio šalis nėra demokratija. Vis dėlto demokratijos, kaip idealo, supratimas mums primena, kodėl mes vertiname demokratiją. Tai leidžia mums įvertinti esamą E demokratiją ir nustatyti jos silpnybes. Tai padeda mums atskirti minimalią demokratiją ir gerą demokratiją.
Šioje knygoje mes nelabai kalbame apie šią išplėstą demokratijos sampratą. Mūsų dėmesys čia yra su kai kuriais pagrindiniais demokratijos, kaip valdžios formos, instituciniais bruožais. = Kitais metais daugiau perskaitysite apie demokratinę visuomenę ir būdus, kaip įvertinti mūsų demokratiją. Šiame etape mums tiesiog reikia atkreipti dėmesį, kad demokratija gali būti taikoma daugeliui gyvenimo sričių ir kad demokratija gali būti įvairių formų. Gali būti įvairių būdų, kaip priimti sprendimus demokratiškai, jei priima pagrindinį konsultacijų principą vienodai. Dažniausia demokratijos forma šiandieniniame pasaulyje yra valdymas per žmonių išrinktus atstovus. Daugiau apie tai perskaitysime 3 skyriuje. Bet jei bendruomenė yra maža, gali būti ir kitų būdų, kaip priimti demokratinius sprendimus. Visi žmonės gali sėdėti kartu ir tiesiogiai priimti sprendimus. Taip Gram Sabha turėtų dirbti kaime. Ar galite galvoti apie kitus demokratinius sprendimų priėmimo būdus?
Tai taip pat reiškia, kad nė viena šalis nėra tobula demokratija. Demokratijos bruožai, kuriuos aptarėme šiame skyriuje, pateikia tik minimalias demokratijos sąlygas. Tai nepadaro idealia demokratija. Kiekviena demokratija turi bandyti įgyvendinti demokratinio sprendimo priėmimo idealus. To negalima pasiekti kartą ir visiems laikams. Tam reikia nuolatinių pastangų taupyti ir sustiprinti demokratines sprendimų priėmimo formas. Tai, ką mes darome kaip piliečiai, gali pakeisti savo šalį daugiau ar mažiau demokratišką. Tai yra stiprybė ir
Demokratijos silpnumas: šalies likimas priklauso ne tik nuo to, ką daro valdovai, bet ir nuo to, ką mes, kaip piliečiai, darome.
Būtent tai ir išsiskiria iš kitų vyriausybių demokratija. Kitos valdžios formos, tokios kaip monarchija, diktatūra ar vienos partijos taisyklė, nereikalauja, kad visi piliečiai dalyvautų politikoje. Tiesą sakant, dauguma ne demokratinių vyriausybių norėtų, kad piliečiai nedalyvaus politikoje. Tačiau demokratija priklauso nuo aktyvaus visų piliečių politinio dalyvavimo. Štai kodėl demokratijos tyrimas turi sutelkti dėmesį į demokratinę politiką.
Language: Lathuanian
A